karaliaučinis

karaliáučinis, -ė adj. (1) būdingas Karaliáučiaus gyventojams; raudonai mėlynos spalvos: Geriausi pjautuvai buvo laikomi „karaliaučiniai“ MTtIV41. | Boba karaliaučiniu andarėku apsvilkus Prng. Žiūrėk žiūrėk, karaliáučinis [sijonas] ir da vienavilnis Kp.